Moliūginiai keksiukai
Dar vienas kepinys iš šviežio, kvapnaus ir sultingo moliūgo. Paprastai paruošiami, rudeniški, puručiai keksiukai iš viso grūdo kvietinių miltų, su šildančiais (beveik kalėdiniais) prieskoniais, pasipuošę kremine „šukuosena”. Tiesa, kremą ruošiau savaip, iš turėtų po ranka ingredientų, o toliau pateikiu ir tokius produktus, kokie nurodyti šaltinyje.
10-12 moliūginių keksiukų reikės:
-
130 g viso grūdo miltų
-
1 a.š. kepimo miltelių
-
1/2 a.š. sodos
-
1/4 a.š. druskos
-
1 a.š. cinamono
-
1/2 a.š. malto imbiero
-
1/2 a.š. malto muskato
-
2 didelių kiaušinių (kambario temperatūros)
-
225 g moliūgų tyrės
-
200 g rudojo cukraus
-
120 ml alyvuogių aliejaus
Puošybiniam kremui reikės:
-
110 g minkšto sviesto
-
340 g kreminio grietinėlės sūrio („Philadelphia” tipo)
-
1/8 a.š. druskos
-
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
-
1/2 a.š. malto cinamono
-
190 g miltinio cukraus *
* – cukraus kiekį reiktų reguliuot pagal skonį, pilant po truputį
Orkaitę įkaitinam iki 175 °C ir pasiruošiam keksiukų formeles.
Viename dubeny sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, cinamoną, imbierą ir muskatą. Kitame didesniame dubenyje išplakame kiaušinius, moliūgų tyrę, cukrų ir aliejų. Tada į dubenį su skystais produktais suberiame birius produktus ir viską išmaišome. Tešlą supilame į paruoštas formeles ir šauname įkaitinton orkaitėn. Kepame 20-24 min., kol įsmeigtas medinis smeigtukas nebesivels tešla. Iškepusius keksiukus visiškai ataušiname ant grotelių.
Kremui iki purumo išplakame minkštą sviestą su kreminiu sūriu. Suberiame druską, įpulam vanilės, įberiam cinamono. Palaipsniui beriame miltinį cukrų ir išplakam viską iki vientisos masės. Šįkart kremą ruošiau iš 150 g kreminio „Philadelphia” sūrio, tokio pat kiekio maskarponės sūrio, miltinio cukraus, druskos ir cinamono. Jei kremas išeina skystokas, šiek tiek palaikome jį šaldytuve. Paruoštu kremu papuošiame keksiukus. Skanaus :)
Šaltinis: Texanerin Baking
Jau ragauju aromatinguosius keksiukus! Skanūs! Tik man klausimas iškilo dėl miltų kiekio: nerizikavau kepti iš 130 gr,iš karto pasisvėriau 150 gr. bet užmaišius buvo vis tiek labai skysta tešla, tai dar pridėjau 2 šaukštus miltų papildomai. Gavosi ne per kieti, purūs. Tik man smalsumas užėjo- kaip gaunasi su 130 gr. gal gali pasidalinti? Taip pat patikslink produktų sąraše kaip ten su tuo cinamonu- kiek šaukštelių jo, o kiek imbiero, žinoma, tai ne esmė, bet kai yra aiškumas, visiems ramiau. O iš esmės geras receptukas, bus naudomas dar ne kartą. Ačiū už intrigą pabandyt.
Į sveikatą, Lina, smagu girdėt, kad išbandei ir patiko. Keksiukų tešlą dariau grynai pagal receptūrą ir miltų daugiau nedėjau. Tešla buvo skystoka, iškepė super purūs, drėgni keksiukai. O kokius miltus naudojai? Aš dėjau viso grūdo kvietinius. Dar gali priklausyt skystumas nuo moliūgų tyrės. Šaltinyje nurodoma konservuota tyrė, ji būna tirštesnė, bet aš dėjau savo gamybos, gana skystą. O dėl cinamono, tai ačiū už atidumą ir pastabą! Tik dabar pamačiau, kad du kartus įrašiau vietoje imbiero :) Ištaisiau: šaukštelis cinamono, pusė šaukštelio malto imbiero ir pusė šaukštelio muskato.
Aš irgi su viso grūdo kvietiniais kepiau. Mano moliūgų tyrė taip pat naminė iš šaldiklio- kai pavasarį išdorojau paskutinį savo milžiną, dar ir dabar turiu saviškės tyrės, kurią visur naudoju. Kitą syki pabandysiu su skystąja tešla. Gali būti, kad tuomet keksiukai dar puresni bus ir drėgnesni (maniškiai dabartiniai drėgnumu nepasižymi:)
Sekantis saldus kepinys bus šitas;) Gal kremą paliksiu kokiai šventei, o va keksiukus išsikepsiu paprastai prie rytinės arbatos. Tuo labiau, kad visi būtini ingridientai – namuose. Parašysiu kaip gavosi.
Tuomet palinkėsiu gardžių pusryčių kvapnioj virtuvėj :)
Kaip dailiai atrodo :) Ir spalvos gražiai dera tarpusavyje (na, čia turbūt man, konservatyvių kepimo pažiūrų nepatinka ryškiai žali papuošimai ant mano maisto :D). O galima būtų sužinoti, kur pirkot antgalį kremui/keksiukų puošimui? Nes aš LT niekur normalaus nerandu :(
Ačiū, Vita :) Čia cinamonas kiek nudažė baltą kremą ir savotiškai prisiderino prie kekskiukų :) Konditerinių antgalių prisikaupė iš visur po truputį, o ramunės pavidalo pirkau, berods, parduotuvėje „Scilis” Vilniuje. Pasitaiko jų ir didžiuosiuose prekybos centruose, tik ten būna plastmasiniai.