Aviečių ir imbierų uogienė
Toliau ruošiame atsargas žiemai ir verdame vėlyvąsias avietes. Imbieras ir avietės – kas gali būti geriau? Nepaprastai gardi, kvapni uogienė, puikus vaistas persišaldžius. Trumpai tariant – labai rekomenduoju!
Aviečių – imbierų uogienei reikės:
- 1 kg aviečių
- 1 kg cukraus
- 600 ml vandens
- 100 g cukruotų imbierų
- 25 g imbiero šaknies
- 1 didelės citrinos sulčių
Nuvalytas uogas užpilame cukrumi (visada beriu 800 g ir saldumo pakanka), vandeniu ir užviriname dideliame puode.
Imbiero šaknį nulupame, supjaustome gabaliukais, sudedame į marlės skiautę ir užrišame. Tokį maišelį su imbierais įleidžiame į verdančią uogų masę ir verdame maždaug 15 min. Po to maišelį išgriebiame ir išmetame.
Suberiame susmulkintus cukruotus imbierus ir paverdame 25 minutes. Tuomet supilame ką tik išspaustas citrinų sultis ir verdame, kol uogienė sutirštės iki norimos konsistencijos.
Supilame į sterilius stiklainius, sandariai uždarome ir pastatome apverstus „aukštyn kojomis”, kol truputį atvės. Skanaus :)
Su šiokiais tokiais pakeitimais iš žurnalo „Virtuvė. Nuo… iki…” 2011 m., Nr. 8.
Turiu! Pasirodo reikia tik norėti ir galimybės atsiranda.Sekmadienį grįžom iš uošvijos su pilnais krepšiais, todėl vakar improvizavau šios uogienės tema :) Viską dariau iš akies, tai kiekiai – apytikriai :) Ėmiau apie 1,5 kg aviečių ir joms į draugiją įpiršau apie 3 kg rudeninių sultingų ir saldžių obuolių be žievės ir graužtukų. Iš šaldytuvo išprašiau jau ilgokai apsigyvenusius imbiero šaknį ir laimo vaisių ir viską panaudojau. Cukraus dėjau apie 500 gr, nes obuoliai saldūs. Kad turiu cukruoto imbiero prisiminiau tik pabaigoje uogienės virimo, tai labai smulkiai supjausčiau ir sudėjau. Rezultatas man patiko: obuoliai ištirpo ir palengvino uogienės tekstūrą (nes mėgstu persistengt verdant uogienes, tada iš tokių gaunasi vos ne griliažas :) o iš cukruoto imbiero gavosi tokios mažos imbierinės „bombikės” skonio prasme. Man tai jos labai patinka, bet va jau mažylio šia atomine uogiene nevaišinsiu… Dėkui už paskatinimą pabandyt, smaguma atrasti ką nors naują.
Oho, šaunuolė, nelaukei kitų metų ;) Va taip ir gimsta uogienių receptai :) O cukruotą imbierą aš irgi smulkiai pjaustau – mažučiai gabaliukai subtiliau jaučiasi.
Mano tipo uogienė ;) gaila, kad tik šiemet vėlyvas avietes pasisodinom, tai turim tik pavalgymui, bet kitimet tikiuosi ir aš tokią uogienę virti :)
Lina, man aviečių derinys su imbieru – superinis. Aišku, uogienėms labiau tinka vasaros saulėj prinokusios uogos, bet šiemet spėjau tik dabar jų išvirti… Tikiuosi ir aš, kad išsivirsi savų aviečių kitąmet. Arba šiemet dar nupirk šiek tiek ir bus paskanauti ;)