Gervuogių uogienė su laurų lapais
Nepakartojamas subtilus aromatas verdant gervuogių uogienę apglėbia visus namus… Neįprastas akcentėlis – laurų lapai, bet jie visai nepiktai, netgi atsargiai paskanina šią uogienę, o nežinodamas net neįtartum, kad jie čia buvo, tik galvotum, koks įdomus prieskonis. Gervuogių mylėtojams patiks :)
Gervuogių uogienei su laurų lapais reikės:
- 1,3 kg gervuogių
- 1 kg cukraus
- 1 citrinos žievelės ir sulčių
- žiupsnio druskos
- 1 ar 2 laurų lapų (džiovintų)
Dideliame puode storu dugnu gervuoges sumaišome su cukrumi, tarkuota citrinos žievele, druska ir laurų lapais. Nuolat maišant kaitiname, kol cukrus ištirps ir viskas užvirs. Bulvių grūstuvu sutraiškome uogas. Nugriebiame verdant susidariusias putas. Vis maišant kaitiname kokias 10 minučių, kol uogienė ims tirštėti, tada puodą nukaičiame.
Pusę uogienės kiekio sutriname per sietelį, išmetame uogų sėklytes, o likusią gryną uogų masę supilame atgal į puodą. Vėl užviriname ir kaitiname, kol sutirštės iki norimos konistencijos. Išvirus išimame laurų lapus – jų nebereikės. Uogienę supilame į sterilius stiklainius, stipriai užsukame dangtelius ir apverčiame stiklainius „aukštyn kojomis”, kol šiek tiek atauš. Skanaus :)
Recepto šaltinis: Martha Stewart
aciu labai uz recepta! LABAI PATIKO.
Alina, ačiū už komentarą! Gera žinoti, kad išmėginot ir patiko :)
vakar buvo dublis antras :) paskutines uogos nuskintos, jų po valgymų liko apie 1 kg. Gervuogėms pripiršau į kompaniją saldžių kriaušių, kurias reikėjo greitai sudoroti, nes jos linkę į puvimą, visą kitą palikau pagal tavo aprašymą, tik cukraus pamažinau vėl, iš akies apie 500 gr. įpyliau, nes kriaušės turi savo saldumą. Viriau trumpiau nei pirmą kartą ir šį kartą dar labiau patenkinta rezultatu. Kriaušės ištirpo- praktiškai jų neliko, bet tas skystis pagerina uogienę, ji ne tokia grūdėta dabar, taigi dėkui dar kartą už idėją ir už postūmį išbandyti ką nors naują!
Lina, į sveikatą! Idėja tai ne mano, o ponios Martos :) aš tik pasidalinau tuo, ką išmėginau ir kas labai patiko… Gerai, kad papasakojai apie kriaušes, bus naudinga ateičiai.
labai, labai! ;) :) rezultatas puikus. Viriau vakar. Turejau apie 1,4 kg uogų, 700 gr. cukraus, 3 lauro lapus (teko nusipirkt, nes mano prieskonių arsenale jų nebuvo), 2 citrinų sultis, 1 citrinos žievelę. Mėgstu tirštas uogienes, taigi gerokai paviriau, kad sutirštėtų, patingėjau sėklyčių sumažinti, tai gavosi tokia tvirta su daug sėklų uogienė. Net mano išrankusis vyras pagyrė, kad gero saldumo uogienė (nors uogienių jis nemėgsta), o ir mažyliui tiko.Gavosi 2 nedidukai stiklainiukai, tai bijau, kad iki žiemos jie neišbus :) nebent dar tiek pat uogų prisirps, tuomet pakartosiu virimą, gal ir pagal visas taisykles :))
Džiaugiuosi, Lina, kad visai šeimynai patiko! Regis, tavo uogienė išėjo rūgštėlesnė ir tirštesnė nei pagal originalų receptą. Taisyklių čia kaip ir nėra :) Labai gerai, kad proporcijas keitei savo nuožiūra, juk kiekvieno skonis individualus. Svarbiausia, kad jums skanu, o kitą sykį išmėginsi kitokį produktų kiekį ir sužinosi, kuris variantas tinkamesnis. Dėkui, kad daliniesi įspūdžiais ir patirtim.
Nemėgstu aviečių uogienės, bet gervuogės, manau, man patiktų. O kam lauro lapai? Kokie jų pliusai?
Vilma, o man avietės su gervuogėmis – pačios pačiausios uogos, todėl ir uogienes mėgstu. Jei manai, kad gervuogių patiktų, išmėgink bent vieną kitą stiklainiuką. Bus eksperimentas, o gal ir patiks ;) Laurų lapai suteikia pikantiško skonio, kartumėlio, juose daug eterinių aliejų, kelių rūšių rūgščių. Šiaip laurų lapais saldžius patiekalus aromatizuodavo nuo senovės (Viduramžiais ir dar anksčiau), tik mums desertuose, uogienėse ar gėrimuose jie nelabai įprasti. Tas nekasdieniškumas suintrigavo, nuo šiol bandysiu daugiau su saldžiais patiekalais eksperimentuot… Bet jei nesinori kartumėlio-prieskonio, galima laurų lapų nedėt, išeis gryna gervuogių uogienė. Išvirus su lapais, aromatas bus labiau gervuoginis, o skonis – su ryškesniu „cinkeliu”.
o čia kaip tik man! Sode sirpsta nemažai gervuogių, vis pagalvodavau ką iš jų įdomaus padaryti. Būtinai išbandysiu šį receptuką, bus ką žiemą paragauti:)
Lina, kaip tau gerai dėl gervuogių, panorus gali šviežutėles prisirpusias ragaut… :) Išbandyk, linkiu, kad uogienė patiktų ir žiemą būtų skanumynas!
Labas, merginos… Nutariau su jumis pasidalinti savo „kulinarinemis klajonemis” gervuogiu tema… as pries keleta dienu prisirinkau situ uogu- viriau uogiene, dariau drebucius… tiesiog uogas issunkiau, idejau cukraus, uzvirinau ir supyliau i stiklainius, atsalo, gavosi drebuciai- kaip is raudonu serbentu ar avieciu… gervuoge- puiki uoga… galima ir cukinijos ideti uogiene verdant…
Edita, pritariu, kad gervuogė yra viena puikiausių uogų ir jei tik yra galimybė, verčiau uogienę virt namie, juk tada visai kitaip nei valdišką valgome. Ir pagal savo skonį visokių variacijų sugalvot galima. Ačiū, kad dalinatės!