Škotiškas Dundee keksas
Artėjant gruodžiui, mintys įkyriai ima suktis apie kalėdinius meduolius, kuriuos reikia kepti iš anksto. Tinklaraščiuose matosi daug Stollen pyrago receptų. O mano žvilgsnį patraukė škotiškas Dundee keksas-pyragas (kaip pavadinsi – nepagadinsi), kuris kaip ir Stollen kepamas su dideliu kiekiu džiovintų vaisių ir taip pat turi subręsti iki Kalėdų. Idėją pastebėjau Вкусный блог, paskui ieškojau įvairių šio kekso variantų ir, kaip angliškai rašančiuose tinklaraščiuose mėgsta sakyt, adaptavau savaip.
Kepiau 21 cm skersmens apvalioje atsegamoje kepimo formoje. Toliau pateikiamas produktų kiekis tinka kepti 21-23 cm skersmens formoje, o skliausteliuose – 18-20 cm skersmens formai.
Keksui reikia:
-
200 g minkšto sviesto (150 g)
-
180 g rudojo cukraus (150 g)
-
4 kiaušinių (3)
-
250 g miltų (225 g)
-
50 g maltų migdolų (du šaukštai)
-
1 a.š. kepimo miltelių (1 nubrauktas a.š.)
-
60 ml romo (40 ml)
-
500 g džiovintų uogų, vaisių, cukatų (400 g)
-
60 g luptų migdolų (40 g)
Glajui:
-
pora šaukštų pieno (šaukštas)
-
pora šaukštų cukraus (šaukštas)
Pirmiausia pasiruošiame džiovintus vaisius (naudojau įvairių rūšių razinas, vyšnias ir spanguoles). Cukatų nedėjau. Įvairiuose recepto variantuose nurodoma, kad reikia tarkuotų citrinos ir apelsino žievelių, bet aš nedėjau. Taigi džiovintas uogas gerai nuplaunam, nusausinam ir supjaustom smulkiau. Tada užpilam romo ir paliekam, kad išmirktų nemažiau poros valandų. Retsykiais pamaišom.
Kol uogos/vaisiai mirksta, paruošiam kepimo formą. Dugną ir šonus išklojam kepimo popieriumi. Kraštuose popierių paliekam aukščiau iškilusį, kad šiek tiek apsaugotų nuo karščio ir viršus paskui neapdegtų.
Ruošiam tešlą. Minkštą sviestą išsukam su ruduoju cukrumi. Paplakam mikseriu kokias 2 min. Po vieną įmušam kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio gerai išplakame mikseriu. Prasijotus miltus sumaišom su kepimo milteliais ir maltais migdolais. Supilam į sviesto-kiaušinių plakinį ir mediniu šaukštu išmaišome.
Belaukiant kol išmirks vaisiai, pasiruošiame migdolus. Užplikome juos verdančiu vandeniu ir palaikome kokias 5 min., kad luobelės lengvai atsiklijuotų. Nulupam luobeles, nusausinam migdolus ir leidžiam apdžiūti.
Iki 160 °C įkaitiname orkaitę.
Kai džiovinti vaisiai/uogos jau sugeria visą romą, suberiame juos į tešlą ir gerai išmaišome. Tešlą sukrečiame į kepimo popieriumi padengtą formą, vienodai paskleidžiame. Kepimo popieriaus kraštai turi būti aukštoki, tad juos užlankstome, lyg kokį stogelį virš kekso. Ir šauname į vidurinę įkaitusios orkaitės lentyną.
Po 45 min. kepimo ištraukiam keksą, atidengiam viršunėlę iš kepimo popieriaus ir ant viršaus gražiai, vos vos paspaudžiant, išdėliojame nuluptus migdolus. Ir vėl į orkaitę. Sumažinam karštį iki 150 °C ir kepame maždaug 50 min.
Paisruošiame glajų. Į pieną supilame cukrų ir gerai išmaišome, kol šiek tiek ištirps.
Po 50 min. ištraukiam keksą ir aptepam pieno-cukraus glajumi. Dar 10-15 min. dedam keksą į orkaitę, kad glajus „užsitvirtintų“ ant migdolų ir imtų žvilgėti iškepus.
Po tų keliolikos minučių išimame keksą, patikrinam mediniu smeigtuku dėl visa ko ;) ir leidžiam kepiniui atvėsti kepimo formoje. Paskui išimame iš formos ir paliekame visiškai atvėsti ant grotelių (aš laikiau per naktį). O dabar jau galima keksą suvynioti į kelis sluoksnius maistinės plėvelės ir, iš kur nors pasisėmus kantrybės ir valios, laukti Kalėdų, kad galėtume pagaliau paragauti. Skanaus! :)
P.S. Po Kalėdų jau galiu pasidalinti įspūdžiais apie šį keksą. Mums jis labai patiko! Net ir po šešių savaičių nuo pagaminimo nė trupučio nepasikeitė, išliko trapus, minkštas ir skanus. Būtų ir žymiai ilgiau išsilaikęs, bet, nors ir labai taupydami po gabaliuką, kad ilgiau užtektų, suvalgėm ir geru žodžiu minim… Drąsiai rekomenduoju išsikepti jį švenčių proga.
Šiemet pranokau pati save:) Vietoje to, kad dėliočiau meniu savo gimtadieniui (o kol jis neateina, negalvoju apie jokias Kalėdas), jau turiu šiltutį Dundee giminaitį:) Kadangi įgavau drąsos pavarijuoti su receptais, tai ir šį kartą pasitobulinau receptuką pagal atsargų turinį:) Sudėjau įvairių džiovintų vaisių: razinų, spanguolių, abrikosų, slyvų, obuolių ir cukruoto imbiero. Viską užpyliau stipriu suktiniu, jo man nepakako, tai dar ir brendžiuko pamaišiau, norėjau, kad vaisiai apsisemtų ir kaip reikalas apgirstų. Palikau per naktį. Vietoje maltų migdolų panaudojau smulkiai kapotus pakepintus graikiškus riešutus. Rudą cukrų pamaišiau su Muscavado cukrumi, tai maniškis pyragas toks gerokai tamsus gavosi. Visą kitą procesą stengiaus išlaikyt kaip Tavo receptuke. Namai kvepia alkoholiu:) Gal aš persistengiau su tuo šnapso kiekiu? Sakyk, brandinant gal tas alkoholis išgaruos? Labai jau nesinori tokio girto:) Del to tik suabejojau, o šeip man jis ir gražus ir apetitiškai atrodo:)
Oi, Lina, tiesiog pažadinai su tokiu komentaru – pats laikas galvoti apie kalėdinius gardumynus!! Dėl pyrago „prigirdymo“ – aš tiek nepyliau, kad vaisius apsemtų, tik pagal receptūrą. Bet kai ragavome jau subrendusį, žinok, alkoholio nesijautė ir namiškiai klausinėjo, ar tikrai jo ten buvo :) Ir iškepus namai juo nekvepėjo, tik subtilų prieskonį suteikė. Galimas dalykas, kad visgi padauginai… Bet nepanikuokim. Tegul keksas visiškai atvėsta, gal net per naktį palik pastovėti nesuvyniotą – išgaruos daugiau. O tada jau suvyniosi brandinti. Kažkiek iki Kalėdų išgaruos… Yra panašūs pyragai kalėdiniai, kurie brandinimo metu laiks nuo laiko specialiai sulaistomi alkoholiu, o šis – tik prieš kepant. Siūlau surizikuoti ir ataušinus ramiai brandinti. Jeigu iki Kalėdų spirgės klaustukas, iškepk antrą (gal mažesnį) ir mažiau šnapsiuko pilk ;) Tada jau garantuotai bus aišku, kuris geresnis. O pasirinkai teisingai, nes šitas pyragas pernai per šventes buvo tikras atradimas. Šiemet vėl planuoju kepti ir jį, ir dar esu keletą panašių nusižiūrėjus, tik išsirinkti reikia… Kai paragausit, pasidalink įspūdžiais.
Ačiū, Dalyt, už info, taip ir padariau, ramiai palikau atvėsti per naktį ir šiandien jis tikrai mažiau girtas buvo:) Supakavau ir padėjau bręsti, manau, iki Kalėdų alkoholis išgaruos, o va antrą tikrai dar kepsiu, tik gal kiek kitokį, kad palygint galėčiau, kuris geresnis. Labai tikiuos, kad iki Kalėdų šis išsilaikys nesupelyjęs (padėjau virtuvės aukštesniojoj spintelėje, ten turėtų būti sausa ir šilta ~ 22 laipsnius, be to saugu, kad niekas neužklys, reikia tik pačiai nepamiršti, kad toks gėris bręsta)
Aš irgi tikiuosi, kad tavo keksas ištvers iki švenčių ;) Kai atsiminsi, vis pažiūrėk, kaip jis laikosi…
Belieka sulaukti švenčių ir paragauti šio skanėsto…
Anželika, sulauksim sulauksim :) vos kelios savaitėlės beliko… Smagu, kad užsukai į svečius.